Tinklaraštis

Šviesos technologijos 15 metų patirtis

  • SVT
  • Tinklaraštis

Nacionalinė biblioteka grįžo sušvitusi naujai

2016 11 09

Rugsėjo 2 dieną nugriuvo tvoros, ilgus 8-nerius metus slėpusios Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ir atidengė didingai nušviestą atnaujintą fasadą. Kapitalinis, 1963 m. pastatyto, pastato remontas reiškė ne tik nešančiųjų konstrukcijų stiprinimą, naują vidaus apdailą, bet ir visų inžinerinių sistemų, tame tarpe ir elektros instaliacijos bei apšvietimo sprendimų perprojektavimą ir įrengimą. Pasak bibliotekoje dirbusių apšvietimo specialistų, senosios sistemos nebeatitiko šiandienos reikalavimų nei šviesos kokybe, nei jos kiekiu, nei ekonominės naudos atžvilgiu. Dabar moderni šviesa pabrėžia pastato monumentalumą, paryškina kolonas, stogo puošybos elementus, o vidaus erdvėse šiuolaikiški apšvietimo sprendimai tarnauja skaitymo, pažinimo ir bendravimo džiaugsmui.

 Kadangi biblioteka visiškai pakeitė savo veidą, natūralu, kad ir apšvietimas buvo keičiamas pagal suprojektuotas naujas veiklas ir funkcijas. „Šiuolaikinė M. Mažvydo biblioteka, tai daugiafunkcinė ir daugiapakopė teritorija su keliais šimtais šiuolaikiškų darbo vietų skaitytojams, bendradarbystės erdvėmis (HUB), kavinėmis, konferencijų sale, galerija, muzikos įrašų studija, nedidele kino sale (~20 žmonių), menų inkubatoriumi, vaikų dienos centru ir t.t. „Visos šios skirtingos patalpos turi tam tikrus kokybinius apšvietimo reikalavimus, į kuriuos projektuojant ir buvo kreipiamas ypatingas dėmesys, – sakė UAB „Šviesos technologijos“ (SVT) apšvietimo projektų vadovas Darius Vilkišius. – Be to, nepamirškime, kad šviesa betarpiškai įtakoja mūsų organizmo fiziologiją ir nuotaiką.“

 Apšvietimo projektavimo darbai vyko SVT glaudžiai bendradarbiaujant su interjero dizaino kūrėjais – architektūros studija „2XJ“ bei atsakingais bibliotekos asmenimis: įsiklausant į pageidavimus, vertinant naujai projektuojamus tūrius, išryškinant darbines, judėjimo bei daugiafunkcines erdves. Interjero kūrėjams apšvietimas buvo viena iš bendro projekto dalių. „Visi apšvietimo sprendimai buvo projektuojami priklausomai nuo konteksto, funkcijos ir sumanyto rezultato. Užduotys buvo formuluojamos kompleksiškai,“ – akcentavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interjero ir fasado apšvietimo architektas Jokūbas Jurgelis.

Visas apšvietimas buvo suprojektuotas naujai

 Bibliotekoje buvo pasirinkti šviesos sprendiniai ne tik užtikrinantys higienos normų keliamus reikalavimus, bet ir pabrėžiantys pastato išskirtinumą ir kartu ergonomiškai įsikomponuojantys į jautrią, valstybės saugomo paveldo objekto erdvę. Norint išryškinti išties įspūdingas, aukštas erdves buvo pasirinktos modulinės – į viršų (per atspindį) ir tuo pat metu į apačią (tikslinė šviesa) „dirbančios“ apšvietimo sistemos. Taip išsiskleidusi erdvėje, intensyvi, bet neakinanti šviesa, tarsi vidurdienį tolygiai pasklinda visose patalpose. Atskiruose sistemos moduliuose esantys taškiniai kryptiniai šviestuvai, atitinkamai fokusuoja tikslinės šviesos srautus ekspozicinėse zonose. Bibliotekos pastate išnaudoti net ir stoglangiai, saulei nusileidus, juose sumontuoti šviestuvai eliminuoja šešėlius, krintančius nuo stogo, ir šviečia tarsi dieną.

 Projektuojant apšvietimą panaudoti LED (šviesos diodų), taip pat aukščiausio efektyvumo liuminescencinių lempų šviesos šaltiniai. Projekte naudoti vidutinio ir aukščiausios klasės segmento gaminiai: „Delta light“, „Zumtobel“, „Thorn lighting“, „Fagerhult“, „Halla“, „OMS“.

 

Šviesa, kaip dizaino akcentas

Nors pagrindinis dėmesys buvo skirtas šviesos kokybei ir intensyvumui, praeitą šimtmetį menančiose erdvėse pačių šviestuvų forma bei jų pritaikymas buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Jų montažinė vieta ir spalva buvo derinami su bendru vidaus dizainu, todėl techninės sistemos tapo neatsiejama vidaus dalimi, susiliedamos su įvairiomis vidaus interjero detalėmis“, – kolektyvinio darbo rezultatais dalinosi SVT apšvietimo projektų vadovas Darius Vilkišius. „Taip, šviestuvai interjere ne tik atlieka savo funkciją, bet, kartu, tai ir ryškus, estetinis dizaino elementas“, – pritarė ir architektas Jokūbas Jurgelis.

Fasadų apšvietimas padėjo atskleisti ilgai už tvorų slėptą pastatą. Apšvietimo sprendimai rėmėsi idėja ir noru suformuoti vientisą šio ganėtinai seno ir savo architektūra išsiskiriančio pastato tūrį bei šviesos pagalba grąžinti jį į Vilniaus viešąją erdvę.

Teko ieškoti išskirtinių sprendimų

Kalbinti specialistai neslepia, kad bet kurios statybos – ne mažų pastangų reikalaujantis darbas, o rekonstrukcija, tai – dvigubi ar net trigubi iššūkiai. Juolab, kai kalbama apie valstybės saugomą objektą. Be to, interjero projektavimo darbai pradėti gerokai įsibėgėjus rekonstrukcijos darbams, kūrybinė laisvė ir projektavimo ribos buvo labai aiškiai apibrėžtos jau projektavimo užduotyje. Sprendimai ir darbai turėjo būti vykdomi itin sparčiai.

Sudėtingiausia, pasirodo, buvo projektuoti jau esamame pastate, visą laiką bandant prisitaikyti prie situacijos, paveldo ir konstrukcinių ribojimų, didelio patalpų aukščio. Pavyzdžiui, paaiškėjus, jog stogo konstrukcijos per silpnos suprojektuotoms apšvietimo sistemoms, parodų erdvėje teko visą 23 metrų sistemą be papildomų atramų montuoti ant tarp sienų įtempto lyno. 

Nauja patirtis

Lietuvoje retai atgaivinami tokio architektūrinio stiliaus objektai, o biblioteka tokiame kontekste, vienintelė. Tad panašaus darbo patirties apšvietimo bei interjero specialistams pasisemti nelabai buvo iš kur, teko ne kartą pasukti galvas, ieškant sprendimų, labiausiai tinkančių vidaus ir išorės apšvietimui, pasigilinti į bibliotekos veiklos modelį.

UAB „Šviesos technologijos“ kolektyvas šiam nacionalinės svarbos objektui pritaikė per 15 darbo metų sukauptus gebėjimus, projektuojant ir realizuojant įvairų, skirtingų poreikių apšvietimą. Studijos „2XJ“ architektai žinių sėmėsi, kurdami interjerus muziejams, viešosioms erdvėms.

„Užsukite į biblioteką ir įvertinkite mūsų kolektyvo darbą ir pastangas. O vakarais, žingsniuodami Gedimino prospektu, pasigrožėkite naujai atgimusiu pastato fasadu“, – kvietė UAB „Šviesos technologijos“ (SVT) projektų vadovas Darius Vilkišius. 

Fotografijos : Leono Garbačiausko