Tinklaraštis

Šviesos technologijos 15 metų patirtis

  • SVT
  • Tinklaraštis

PROTINGA ŠVIESA PROTINGAME NAME

2018 03 12

Sunamus-naujienoms_6-c078a6d8af6e4c339e53b798c240eb4f.jpg

 

Šviesos technologijos" – tai protingo namo sistemas tiekianti įmonė, įsikūrusi 2002 metais. Šiandien komandą, nuo susikūrimo pradžios išaugusią penkis kartus, sudaro patyrę projektų vadovai, Vilniaus dailės akademijos dėstytojai, dizaineriai ir apšvietimo projektuotojai. Motyvuojama vis didėjančios paklausos įmonė kas-
dien tobulėja, projektuose taiko naujausias technologijas, siekia patenkinti visus užsakovo poreikius ir įgyvendinti sumanymus.

Šiemet švenčiate veiklos 15 metų sukaktį. Ne paslaptis, kad per tiek metų rinka smarkiai pasikeitė. Kokie pokyčiai yra ryškiausi ir kaip klientai reaguoja į technologines naujoves?
Edgaras: Pastaruoju metu labiausiai pastebima tendencija – užsakovas nori tokio išmanaus sprendinio, kuris valdytų tiek apšvie-timą, tiek visą valdymo sistemą, kitaip tariant, valdytų viską. Ieškoma automatizuoto būdo, kad būtų galima valdyti visus būsto taškus. Viena iš patogiausių ir moderniausių priemonių – mobilioji programėlė. Kitaip sakant, beveik neįdedant pastangų siekiama valdyti viską iš vieno taško.

Andrius: Dar galėčiau pridurti, kad vienas iš naujosios rinkos siekių yra ne tik modernus apšvietimo valdymas, bet ir aplinkos tausojimas. Naujoviški sprendimai padeda taupyti resursus apšvietimo, šildymo, gamtos išteklių ir atsinaujinančios energijos naudojimo srityse. Visa tai susiję su didėjančiu žmogaus sąmoningumu, tačiau, žinoma, remiasi ir į piniginę.

Jūsų šūkis yra „Nuo elektros jungiklio iki protingo namo sistemos". Ar Lietuvos gyventojas pagal gaunamą atlyginimą yra finansiškai pajėgus įsirengti protingo namo sistemą?
Andrius: Kiekvienas žmogus išmaniojo namo konceptą supranta kitaip. Vienam pakanka iš penkių skirtingų vietų valdyti vieną šviestuvą, kitas norės išmaniąja programėle valdyti visą namą. Patys paprasčiausi sprendiniai įgyvendinami net vidutines pajamas uždirbančiam pirkėjui. Tačiau tie, kurie nori, pavyzdžiui, savaime atsiveriančių kiemo vartų ar šviesos, kuri kambariuose į juos įėjus įsižiebtų pati, turės investuoti truputį daugiau, bet po kurio laiko viskas atsiperka su kaupu.

Papasakokite plačiau, kaip atsiperka. Kaip tai apskaičiuojama?
Andrius: Galima pateikti palyginamąjį pavyzdį. Šiuo metu visoje Lietuvoje vykdoma senų gyvenamųjų namų renovacija, remiamas jų atnaujinimas. Visa tai yra investavimas į patį namą, tačiau po renovacijos gyventojas už šildymą mokės mažiau ir sutaupys išteklių. Skaičiuojama įvairiai: vienas namas atsipirks po 20-ies metų, kitas – po 10-ies, o šiuolaikinėje statyboje siekiama kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės, kad būtų taupomi ištekliai. Individualiems namams taikomas tas pats principas: kuo protingiau ir išmaniau viskas realizuojama, tuo mažiau investuojama į išteklius ateityje.

Edgaras: Galima pridurti, kad name įrengtos išmaniosios sistemos padeda sutaupyti ir laiko. Pastatas yra autonomiškas – nereikalauja žmogaus įsikišimo, vadinasi, žmogus nebegaišta laiko nei rūpindamasis namo šildymu, nei apšvietimu.

Turbūt nebūna projekto be įvairių profesinių iššūkių. Kokių jų kyla įrengiant išmaniąsias technologijas individualiuose namuose ar biuruose?
Andrius: Visus profesinius iššūkius lemia užsakovo norai: kuo daugiau norima skirtingų funkcijų viename, tuo projektas įdomesnis, nes tenka sukti galvą, kaip sumanymus įgyvendinti. Jeigu žmogui reikia tik patogaus apšvietimo valdymo, tai įvykdyti nebus sunku, nes ši praktika jau yra patikrinta ir ištobulinta, todėl vietos fantazijai nebelieka. Bet jeigu žmogus žada įsirengti, pavyzdžiui, šiltnamį, kuriame augins ekologiškas daržoves, ir nori, kad jos būtų autonomiškai laistomos 8, 10 ir 12 valandą ir tik tuo atveju, jei bus karšta ir nelis, toks projektas reikalaus fantazijos ir kūrybos, nes reikės atrasti būdą, kaip visas šias funkcijas sujungti, kad žmogus pamatęs rezultatą pasakytų: „Taip, tai yra tai, ko aš ir norėjau." Viskas priklauso nuo užsakovo fantazijos ir poreikių – tik tada prasideda iššūkiai.

Projektas „K29" – vienas įspūdingiausių kelerių pastarųjų metų verslo centrų projektų Lietuvoje. Kaip kilo idėja kurti tokį projektą?
Edgaras: Tai buvo konkrečiai į apšvietimo specifiką orientuotas projektas. „K29" mode-lis atsirado tiek dėl architektūrinės vizijos, tiek dėl užsakovo noro įgyvendinti aukščiausios klasės projektą, kokio iki šiol Lietuvoje nebuvo. Tad buvo ir išskirtinio apšvietimo valdymo poreikis. „K29" itin sudėtingas projektas, nes skirtingi nuomininkai atėjo su skirtingomis idėjomis ir reikalavimais (pavyzdžiui, amerikietiški apšvietimo valdymo reikalavimai turėjo itin specifines sąlygas). Todėl „K29" įgyvendintas taip, kad tenkintų tiek užsakovą, tiek architektus.

 

 

SUNAMUS – tai kol kas vienintelis Lietuvoje modernus šviesos ir technologijų centras. Kaip SUNAMUS prisideda prie Jūsų įmonės vykdomos veiklos ir idėjų įgyvendinimo?

Edgaras: Iš tiesų centras SUNAMUS papildo pagrindinę „Šviesos technologijų" viziją. Kartu su „SLO Lithuania" (užsiimančia elektrotechnikos ir telekomunikacinių prekių didmenine prekyba – aut. past.) mes gebame įgyvendinti projekte numatytą apšvietimą, apšvietimo integravimą, valdymą ir realybe paversti kitus klientų pageidavimus, nes užsakovas apšvietimo nori tik architektūrine prasme. Todėl centras SUNAMUS visapusiškai užtikrina, kad užsakovas turėtų galimybę apšvietimą valdyti ir technologiškai.

Kokiais pagrindiniais kriterijais vadovaujatės norėdami įgyvendinti protingo namo idėjas?
Andrius: Pagrindinis ir, turbūt, vienintelis kriterijus yra užsakovo pageidavimai, o mūsų užduotis – sugalvoti, kaip juos įgyvendinti. Tik tada prasideda kūrimo procesas ir sprendimai, kokią įrangą naudoti, kad rezultatai būtų nepriekaištingi. Tikslius kriterijus apibrėžti sunku, nes vienam reikia komforto, kitas sieks ekonominės naudos, trečias norės suderinti abu šiuos dalykus. Tad šiais laikais pagrindinis kriterijus ir būtų šių dalykų derinimas.

Ar galėtumėte pritarti, kad ilgainiui atsiras vis daugiau norinčiųjų investuoti į protingo namo technologinius sprendimus ir tokiu būdu kursis vadinamoji ekovisuomenė?
Andrius: Pritarčiau ir dar pridurčiau, kad toks poreikis jau egzistuoja. Jaunoji karta yra ganėtinai apsiskaičiusi. Jaunos poros ar šeimos, planuodamos pirmąjį savo būstą, pageidauja ant stogo įmontuotų saulės baterijų, išmaniųjų valdymo programų. Jau dabar žmonės nuo 25 iki 35 metų ir net vyresni gali sau leisti investuoti į naujas technologijas, nes visiems tampa aktualus patogumas. Matomas tik vienas skirtumas – jaunoji karta labiau linkusi mąstyti apie efektyvumą, vyresnioji karta – apie patogumą, o išmaniosios technologijos būtent tai ir suteikia. Nebereikia bėgioti ir tikrinti šildymo katilo, vasarą išjungti, rudenį įjungti, reguliuoti grindų šildymo ir pan., nes viską padaro išmaniosios technologijos.

Edgaras: Pritariu. Taip pat galima pridurti, kad tokių investicijų daugėja, nes išmaniosios technologijos investicijas leidžia piginti, tad jų poreikis auga. Tačiau investuojamos sumos gali likti tokios pačios arba net mažėti.

Andrius: Taip yra dėl to, kad šiais laikais gamintojų, užsiimančių išmaniosiomis technologijomis, yra labai daug. Kuo daugiau gamintojų, tuo ir kaina mažesnė. Pavyzdžiui, išmaniosiomis technologijomis aprūpinti butą už 3 tūkst. Eur yra visiškai paprasta.

Ar galėtumėte įvardyti, kurios Europos šalys yra labiausiai pažengusios šioje srityje ir kurių pavyzdžiu reikėtų sekti Lietuvai?
Andrius: Vokietija. Mano žiniomis, Vokietijos vyriausybė trejiems metams suteikia beprocentę paskolą tam, kad būtų galima pradėti išmaniojo būsto įrengimą. Jie yra apskaičiavę, kad per tą laikotarpį pirkėjui viskas atsipirks. Įstaigų, įrengiančių išmaniuosius namus (pavyzdžiui, KONEX), Vokietijoje yra per 60 tūkst. Yra ir tokių, kurios nėra didelės ar labai žinomos. Tad, mano nuomone, Vokietija vienareikšmiškai pirmauja. Paminėtina ir Olandija – šalis, gyvenanti iš vėjo energijos. Tad matoma aiški tendencija – Vakarų Europos valstybės stengiasi gyventi kiek įmanoma ekonomiškiau.

Galima džiaugtis, kad Jūsų teikiamų paslaugų paklausa auga ir neabejotinai augs. Populiarėja noras gyventi saugesniuose, ekologiškesniuose ir energiją taupančiuose namuose ir rūpintis aplinka. Ar galite papasakoti, kokius projektus žadate įgyvendinti ateityje?
Edgaras: Biurų apšvietimo ir šviesos valdymo projektų Lietuvoje vykdoma daugybė, ir visi jie vienas už kitą įdomesni, naujoviškesni, nes siekiama vis geresnių ir kokybiškesnių rezultatų. Sertifikavimo reikalavimai, pavyzdžiui, ekologiškumo, tvarumo, taip pat kelia daug naujų iššūkių. Užsakovai stebi, kokius projektus vykdo konkurentai, todėl ateities projektai sieks tobulumo ir bus visapusiškai dar labiau pažengę. Nebenorima statyti pigiai – siekiama kokybės, nes ilgalaikės investicijos ir atsiperkamumas nebėra pagrindinis veiksnys. Kodėl? Nes pastatas stovės ne vieną dešimtį metų. Tad su kiekvienu projektu atrandama vis naujų galimybių.
„K29" prieš keletą metų buvo ypatingas to meto projektas. Šiandien vykdomi projektai jau yra technologiškai pranašesni. Architektūriškai – taip, „K29" tikrai išskirtinis, ir manau, kad toks bus dar ilgai. Bet nauji projektai visada reikalauja savitų sprendimų ir technologinių naujovių.
Na, o apšvietimo ir sistemų valdymas diegiamas jau praktiškai visokio pobūdžio projektuose. Tik išskirtiniai ir nedideli projektai reikalauja atskirai diegiamo apšvietimo, atskirai – valdymo ir atskirai – visų kitų inžinerinių sistemų, tačiau tokių yra nedaug – tik pavieniai atvejai. Šiuo metu stengiamasi viską integruoti taip, kad tiesiog būtų patogu gyventi ar dirbti.

Andrius: Pasitaiko atvejų, kai naujo pastato administravimo valdytojas suka galvą, kaip išvengti penkių skirtingų specialistų, kurie atliktų penkias skirtingas užduotis. To-dėl jis samdo vieną žmogų, kurio darbas – kompiuteryje stebėti viso pastato būseną: kur užsikimšę vamzdžiai, kur neveikia kondicionierius, kur perdegusi lempa ir pan. Visa tai susiję su jau minėtais svarbiausiais dalykais: laiko taupymu, patogumu ir efektyvumu.